Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Dažniausiai užduodami klausimai > CLP > Bendri klausimai

 

Bendri klausimai

1.1    Apie ką yra ES klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo reglamentas?

ES įstatymų dėl cheminių medžiagų bei mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo tikslas yra aukšto lygio žmonių sveikatos bei aplinkos apsauga, veikianti vidaus rinkoje. Tai daroma taikant aukštus ES kriterijus  cheminėms medžiagoms ar mišiniams, kurie gali pakenkti žmogaus sveikatai ar aplinkai, gaminamiems ar importuojamiems į ES rinką. Kai cheminė medžiaga ar mišinys atitinka vadinamuosius „klasifikavimo kriterijus“,  pvz.: turi pavojingų savybių, medžiaga ar mišinys turi būti atitinkamai suklasifikuota, pvz.: pagal  toksiškumą ar degumą. Apie nustatytą pavojų tiekėjai turi pranešti pirkėjams, įskaitant vartotojus. Paprasčiausias būdas yra cheminių medžiagų bei mišinių pakuočių ženklinimas kaip ir saugos duomenų lapai (SDL), kuriuos gauna ir kitos įmonės tiekimo grandinėje.

Ženklinimas leidžia signalizuoti cheminių medžiagų bei mišinių naudotojams apie pavojų bei kaip jo išvengti. Pakavimo taisyklės turi padėti užtikrinti saugų pavojingų cheminių medžiagų bei mišinių tiekimą.

ES įstatymai dėl klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo yra šie: Pavojingų cheminių medžiagų direktyva (Direktyva 67/548/EEC, „DSD“), Pavojingų preparatų direktyva (Direktyva 1999/45/EC, „DPD“) ir naujasis reglamentas dėl cheminių medžiagų bei mišinių klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo, Reglamentas (EC) Nr. 1272/2008 („CLP reglamentas“ arba „CLP), kuris įsigaliojo nuo 2009 m. sausio 20 d.

 

1.2 Kodėl Jungtinės tautos (JT) sukūrė pasauliniu mastu suderintą cheminių medžiagų bei preparatų klasifikavimo ir ženklinimo (GHS) sistemą?

Jungtinių tautų pasauliniu mastu suderinta cheminių medžiagų bei preparatų klasifikavimo ir ženklinimo sistema (UN GHS) leidžia globaliai suvienodinti fizikinę, aplinkosauginę, poveikio sveikatai bei saugumo informaciją pavojingiems chemikalams, suvienodinant jų klasifikavimą ir ženklinimą. Tai buvo daroma JT lygmenyje siekiant įveikti tų pačių chemikalų ženklinimo informacijos dėl fizikinio, sveikatos bei aplinkos pavojaus  reikalavimų skirtumus pasaulyje. Tai pat tai sumažino prekybos barjerą, kuris atsirado dėl to, kad kiekvieną kartą eksportuojant produktą, jis turėjo būti klasifikuojamas ir ženklinamas skirtingai dėl skirtingų kriterijų. Daugiau informacijos apie UN GHS kūrimą rasite

http://www.unece.org/trans/danger/publi/ghs/histback_e.html.

 

1.3    Kodėl ES sukūrė naują klasifikavimo, ženklinimo bei pakavimo sistemą?

Pasaulio viršūnių susitikime Johanesburge 2002, Komisija ES šalys narės, pramonės atstovai bei nevyriausybinės organizacijos pritarė JT rekomendacijai įtraukti GHS į vidaus teisę iki 2008 m. Naujo reglamento tikslas yra sumažinti prekybos barjerus, kurie atsirado dėl būtino chemikalų klasifikavimo ir ženklinimo pakeitimo eksportuojant į ne ES šalis.

 

1.4    Kurios  ES nepriklausančios valstybės įgyvendina GHS?

Daugelis ES nepriklausančių valstybių įgyvendina GHS vidaus teisėje, pvz.: JAV, Kanada, Naujoji Zelandija, Brazilija, Kinija, Filipinai, Rusija, Japonija, Meksika, Pietų Afrika, taip pat kt. Afrikos šalys. GHS įgyvendinimo stadijos įvairios, nuo valstybių, kurios jau turi savo įgyvendinimo schemas (pvz.: ES, Japonija, Naujoji Zelandija, Pietų Korėja) bei valstybių, kuriose aktyviai dirbama ir GHS įgyvendinimo schemos yra kuriamos šiuo metu  (pvz.: JAV) iki šalių, kurios ką tik pradėjo diskusijas dėl GHS įgyvendinimo. Kiekviena šalis taiko specifinius vietinius teisinius instrumentus, pvz.: sektoriui specifinius aktus ar nacionalinius standartus. Europos Sąjungoje JT GHS integruotas į CLP reglamentą, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 20 d. ir yra tiesiogiai taikomas pramonei. Daugiau informacijos apie JT GHS įgyvendinimo stadijas skirtingose valstybėse galite rasti JT internetiniame puslapyje:

http://www.unece.org/trans/danger/publi/ghs/implementation_e.html

 

1.5    Ar CLP reglamentas palengvina prekybą tarp ES ir nepriklausančių ES valstybių?

Taip, palengvina. Eksportuotojas gali naudoti tą patį pavojaus aprašymą etiketėje savo šalyje ir šalyje į kurią eksportuoja. Tai reiškia, kad eksportuodamas savo produktą, jis gali sutaupyti perklasifikavimo kaštus. Tie patys pliusai  yra ir ne ES tiekėjai, kuris nori importuoti savo medžiagas ar mišinius į ES.

Apskritai, pagrindinė motyvacija JT GHS vystymui buvo noras turėti klasifikavimo sistemą, kuri leistų globaliai suvienodinti pavojingų chemikalų fizikinę, aplinkosauginę, sveikatos bei saugumo informaciją. Siekiant šio tikslo cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo bei ženklinimo kriterijai buvo suderinti JT lygmenyje. Daugelis šalių, kaip pagrindiniai ES prekybos partneriai, prisidėjo prie JT GHS įgyvendinimo, o tai atvėrė vartus vienodam cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimui bei ženklinimui ES ir ne ES valstybėse.