Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Lakūs organiniai junginiai

 

Lakūs organiniai junginiai

Lakūs organiniai junginiai ir jų išmetimus ribojantys teisės aktai

 

Kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis Lietuva įsipareigojo mažinti lakiųjų organinių junginių (toliau - LOJ) išmetimą į aplinką, pasirašydama 1999 metais priimtą 1979 metų „Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų“ konvencijos protokolą „Dėl išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekių ir jų tarpvalstybinių pernašų ribojimo“ (Lietuvos Respublikos ratifikuota 2007-04-05).

 

Svarbiausias LOJ aplinkai keliamas pavojus - dalyvavimas fotocheminėse reakcijose (saulės radiacijos poveikyje), sukeliančiose Ozono susidarymą troposferoje (apatiniuose atmosferos sluoksniuose). Skirtingai nuo stratosferinio ozono, apsaugančio žemę nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, troposferoje susidarantis ozonas sukelia kvėpavimo ligas ir kenkia aplinkai.

 

Lakiųjų organinių junginių skaičius yra labai didelis. Dėl šios priežasties baigtinio tokių junginių sąrašo nėra, todėl jiems taikomi bendresnio pobūdžio apibrėžimai. Pagal vieną iš jų, lakiaisiais organiniais junginiais laikomos medžiagos, susidedančios iš anglies, deguonies, vandenilio, halogenų ir t.t. ir pan. atomų, (išskyrus anglies oksidus ir neorganinius metalų karbidus), kurių virimo temperatūra yra mažesnė nei 250 laipsnių Celsijaus esant normaliam atmosferos spaudimui. Toks kriterijus naudojamas Europos Sąjungos (toliau - ES) direktyvose 2004/42/EB.

Kitas apibrėžimas remiasi organinio junginio garų slėgiu. Jis prie 293,15 K turi būt 0,01 kPa arba didesnis (direktyva 2010/75/ES),

 

Tuo tarpu, JAV Aplinkos apsaugos agentūra taiko fotocheminio reaktyvumo kriterijų, t.y. kokiu laipsniu kiekvienas lakus organinis junginys skatina ozono susidarymą atmosferoje, lyginant su etanu.

 

EB teisės aktus, reglamentuojančius sumažinti skirtus LOJ išmetimus galima išskirti į bendro pobūdžio direktyvas, skirtas įvairių rūšių, tame tarpe ir LOJ, išmetimams riboti (direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)), specifinius teisės aktus, skirtus tam tikros rūšies veiklai reglamentuoti (direktyva 1994/63/EB dėl lakiųjų organinių junginių išsiskyrimo į aplinką laikant benziną ir tiekiant jį iš terminalų į degalines kontrolės) ir teisės aktus, skirtus konkrečiai LOJ kontrolei. Paskutinei kategorijai priskirtinos dvi direktyvos:

 

 

  • ·     2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB.

 

 

 

  • ·      1999 m. kovo 11 d. Tarybos Direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo. (šios direktyvos nuostatos be didesnių pakeitimų buvo inkorporuotos į direktyvą 2010/75/ES, kaip šios direktyvos V skyrius ir VII priedas nuo 2014 m. sausio 7 dienos)

 

  

Pirmosios direktyvos (2010/75/ES V skyriaus ir VII priedo) tikslas sumažinti LOJ išmetimus iš įrenginių, naudojančių LOJ turinčius (arba vien iš LOJ susidedančius) tirpiklius. Direktyvos V priedo ir VII priedo nuostatos apima tokias veiklos rūšis, kaip sausasis valymas, avalynės gamyba, spausdinimas, farmacinių produktų gamyba ir t.t. Į direktyvos reguliavimo sritį patenkančios veiklos išvardintos jos VII-o priedo 1 dalyje. Kartu ji nustato LOJ išmetimų ribines vertes kiekvienai veiklai (direktyvos VII priedo 2 dalis), kurios atskirais atvejais priklauso nuo per metus sunaudojamo tirpiklio kiekio.

 

Įrenginiai, patenkantys į direktyvos 2010/75/ES V skyriaus ir VII priedo reguliavimo sritį yra registruojami arba turi gauti leidimą eksploatuoti.

 

Į Lietuvos teisę ši direktyva yra perkelta Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarkos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais)

 

Antroji direktyva (2004/42/EB) nustato reikalavimus produktams, savo sudėtyje turintiems LOJ. Ji apima dvi tokių produktų kategorijas: statybinius dažus, lakus, gruntus bei automobiliams skirtus dažus, lakus ir pan. Direktyvos 2004/42/EB II priede yra nustatyti reikalavimai dėl ribinių LOJ koncentracijų atitinkamose produktų rūšyse priklausomai nuo jų panaudojimo srities ir prigimties (pavyzdžiui dažai vandens arba organinio tirpiklio pagrindu). Neatitinkantys reikalavimų produktai gali būti naudojami tik išimtiniais atvejais (senovinių pastatų ar transporto priemonių restauravimui ir priežiūrai) ir tik gavus Kultūros ministerijos leidimą.

 

Nuo 2008 metų sausio 1 d. draudžiama tiekti į rinką ir naudoti produktus, neatitinkančius direktyvos reikalavimų. Be to, šie produktai turi būti paženklinti šios direktyvos 4 straipsnio nustatyta tvarka. Direktyvos reikalavimai taikomi tiek importuojamiems, tiek Europos Bendrijoje pagamintiems produktams.

 

Lietuvoje direktyva 2004/42/EB perkelta Aplinkos ir Ūkio ministrų 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. D1-379/4-273 „Dėl lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo“.

 

 

Šiuo įsakymu importuotojai įpareigoti deklaruoti trečiosiose šalyse (ne EB valstybėse) pagamintų produktų atitikimą direktyvos 2004/42/EB reikalavimams.