Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Dažniausiai užduodami klausimai > Lakūs organiniai junginiai > LOJ

 

LOJ

1.1.  Kas yra lakūs organiniai junginiai?

          Lakusis organinis junginys (LOJ) - bet kuris organinis junginys, kurio garų slėgis esant 293,15 K temperatūrai yra 0,01 kPa ar didesnis, arba kuris pasižymi atitinkamu lakumu esant konkrečioms naudojimo sąlygoms. Kreozoto frakcija, kuri esant 293,15 K temperatūrai viršija tokį garų slėgį, laikoma lakiuoju organiniu junginiu (direktyva 1999/13/EB).

          Lakusis organinis junginys (toliau - LOJ) - tai bet kuris organinis junginys, kurio pradinė virimo temperatūra, išmatuota esant standartiniam 101,3 kPa slėgiui, yra mažesnė ar lygi 250ºC (direktyva 2004/42/EB).

 

1.2.  Kodėl lakiųjų organinių junginių naudojimas yra ribojamas?

          Lakūs organiniai junginiai skatina troposferinio ozono susidarymą.

          Dėl to padidėja kvėpavimo takų susirgimų, gerklės ir akių dirginimo rizika.

          Troposferinis ozonas taip pat yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

          Tirpiklių reakcijos su atmosferos deguonimi produktai gali sudaryti ir kitus kenksmingus junginius.

 

1.3.  Kokie ES teisės aktai reglamentuoja LOJ?

• 1999 m. kovo 11 d. Tarybos Direktyva 1999/13/EB dėl tam tikrų veiklos rūšių ir tam tikrų įrenginių lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius, emisijų apribojimo;

• 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/42/EB dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikruose dažuose, lakuose ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktuose, išmetamų kiekių ribojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 1999/13/EB;

• 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės).

 

1.4.  Kokie nacionaliniai teisės aktai reglamentuoja LOJ?

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 620 „Dėl lakiųjų organinių junginių, susidarančių naudojant tirpiklius tam tikrų veiklos rūšių įrenginiuose, emisijos ribojimo tvarkos patvirtinimo“;

• Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. D1-379/4-273 „Dėl lakiųjų organinių junginių kiekių, susidarančių naudojant organinius tirpiklius tam tikrų dažų, lakų ir transporto priemonių pakartotinės apdailos produktų sudėtyje, ribojimo taisyklių patvirtinimo“.

 

1.5.  Kokios yra pagrindinės AM įsakymo Nr. 620 sąvokos?

          Organinis junginys - bet kuris junginys (išskyrus anglies oksidus ir neorganinius karbonatus ir bikarbonatus), kuriame yra bent vienas atomas anglies ir vienas arba keli vandenilio, halogenų, deguonies, sieros, fosforo, silicio arba azoto atomai;

          Organinis tirpiklis - bet kuris lakusis organinis junginys, naudojamas vienas ar drauge su kitais agentais, ir be cheminių pakitimų žaliavoms, produktams ar atliekoms tirpinti arba yra naudojamas kaip valymo medžiaga, tirpinanti nepageidaujamas priemaišas, arba kaip tirpiklis ar dispersinė terpė, arba kaip klampumą ar paviršiaus įtempimą koreguojanti medžiaga, arba kaip plastifikatorius ar konservantas;

          Įrenginys - vienoje teritorijoje esantis stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios tarpusavyje susijusios 1-2 prieduose nurodytos veiklos rūšys ir bet kuri kita veikla, techniškai susijusi su toje vietoje vykdoma veikla ir galinti turėti įtakos LOJ emisijai;

          Mažas įrenginys - įrenginys, kuris pagal 2 priedo 1, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 13, 16 arba 17 punktuose nurodytas veiklos rūšis patenka į žemesniąją tirpiklių suvartojimo kategoriją, arba kituose 2 priedo punktuose nurodytų veiklos rūšių įrenginiai, kuriuose tirpiklių sunaudojama mažiau nei 10 tonų per metus;

          Esminis pakeitimas - mažiems įrenginiams - tai nominalaus galingumo pakeitimas, dėl kurio lakiųjų organinių junginių emisija padidėja daugiau nei 25 proc. Kiekvienas pakeitimas, kuris, RAAD nuomone, gali turėti didelį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai arba aplinkai, taip pat yra esminis pakeitimas;

          Kitiems įrenginiams - tai nominalaus galingumo pakeitimas, dėl kurio lakiųjų organinių junginių emisija padidėja daugiau nei 10 proc. Kiekvienas pakeitimas, kuris, RAAD nuomone, gali turėti didelį neigiamą poveikį žmogaus sveikatai arba aplinkai, taip pat yra esminis pakeitimas;

          Veiklos vykdytojas - tai bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja arba valdo įrenginį arba, jei tai numato LR teisės aktai, kuriam yra suteikti ekonominiai įgaliojimai spręsti įrenginio techninius klausimus;

          Leidimas - tai rašytinis sprendimas, kuriuo RAAD suteikia veiklos vykdytojui leidimą eksploatuoti visą tokį įrenginį ar jo dalį pagal sąlygas, nustatytas, vadovaujantis gamtos išteklių naudojimo limitais ir aplinkos apsaugos normatyvais bei standartais;

          Registravimas - tai teisės akte nustatyta tvarka, numatanti, kad veiklos vykdytojas raštu praneša RAAD apie ketinimus eksploatuoti įrenginį ar vykdyti veiklą, kuri reglamentuojama šiuo dokumentu;

          Emisija - tai bet koks lakiųjų organinių junginių išmetimas iš įrenginio į aplinką;

          Neorganizuotai išmetami teršalai - tai bet kurie lakieji organiniai junginiai, išskyrus organizuotai išmetamus, taip pat, jei 2 priede nenumatyta kitaip, bet kurie tirpikliai, išleidžiami į orą, dirvožemį ir vandenį. Jie apima į išorės aplinką pro langus, duris, orlaides ir kitas panašias angas patekusius nesugaudytus teršalus;

          Organizuotai išmetami teršalai - tai dujos, kuriose yra lakiųjų organinių junginių ar kitų teršalų, negrįžtamai išleidžiamos į orą pro kaminą ar taršos mažinimo įrengimą. Srauto tūris perskaičiuojamas normalioms sąlygoms ir išreiškiamas kubiniais metrais per valandą;

          Bendras išmetamų teršalų kiekis - neorganizuotai ir organizuotai išmetamų teršalų kiekių suma;

          Išmetamų teršalų ribinė vertė - lakiųjų organinių junginių kiekis, išreikštas tam tikrais konkrečiais rodikliais, koncentracija, procentais ir/arba kiekiu (kurie perskaičiuojami normalioms sąlygoms), kurių negalima viršyti per vieną arba kelis laiko tarpus;

          Sąnaudos - tai organinių tirpiklių kiekis, taip pat ir jų kiekis mišiniuose, kurie naudojami vykdant veiklą, tarp jų ir tirpiklių, kurie buvo pakartotinai panaudoti įrenginyje ar už jo ribų ir kurie apskaitomi kaskart juos naudojant tai veiklai vykdyti;

          Pakartotinis organinių tirpiklių naudojimas - regeneruotų iš įrenginio organinių tirpiklių panaudojimas bet kokiems techniniams ar komerciniams tikslams, taip pat jų kaip kuro naudojimas, išskyrus tokio regeneruoto organinio tirpiklio kaip atliekų galutinį šalinimą;

          Nominalus galingumas - įrenginio maksimalus per dieną sunaudojamų organinių tirpiklių kiekis, jei įrenginys eksploatuojamas pagal projektinį galingumą ir esant normalioms eksploatavimo sąlygoms;

          Normalus eksploatavimas - visi įrenginio veikimo ar veiklos vykdymo etapai, išskyrus paleidimo ir sustabdymo operacijas ir įrangos remontą;

          Ribojančios sąlygos - tokios įrenginio eksploatavimo sąlygos, kada dėl veiklos išsiskiriantys lakieji organiniai junginiai yra nukreipiami ir išmetami į atmosferą pro kaminą arba taršos mažinimo įrengimą juos kontroliuojant, ir todėl nėra neorganizuotai išmetami teršalai;

          Normaliosios sąlygos - tai 273,15 K temperatūra ir 101,3 kPa slėgis;

          Paros vidurkis - tai aritmetinis visų įteisintų matavimo rodmenų per 24 valandų normalios eksploatacijos laikotarpį vidurkis;

          Paleidimo ir sustabdymo operacijos - tai operacijos, kurių metu veikla, įranga, įrenginio dalis ar talpykla pradedama eksploatuoti ar sustabdoma arba paleidžiama tuščiąja eiga ar grąžinama į darbo režimą. Reguliarios veiklos svyravimo fazės neturi būti laikomos paleidimu ir sustabdymu.

 

1.6.  Veiklos (I)

1.       Dengimas lipniosiomis dangomis - veikla, kurios metu klijai dedami ant paviršiaus, išskyrus lipnias dangas ir laminavimą, susijusį su spausdinimo procesu.

2.       Dengimas - veikla, kurios metu ištisine danga vieną arba daug kartų dengiami:

          žemiau išvardytos transporto priemonės: - nauji automobiliai, kurie apibrėžti [6] kaip M1 (keleiviams vežti skirtos) kategorijos transporto priemonės, ir N1 (kroviniams vežti skirtos) kategorijos transporto priemonės, kai jos yra dengiamos tokiame pat įrenginyje kaip M1 transporto priemonės, - sunkvežimių kabinos, apibrėžtos kaip vairuotojo buvimo vieta, ir visi N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių integruoti korpusai techninei įrangai sudėti, - furgonai ir sunkvežimiai, kurie apibrėžti kaip N1, N2 ir N3 kategorijų (kroviniams vežti skirtos arba velkančios) transporto priemonės, išskyrus sunkvežimių kabinas, - autobusai, kurie apibrėžti kaip M2 ir M3 (keleiviams vežti skirtos) kategorijų transporto priemonės, - sunkiasvorės priekabos, kurios apibrėžtos kaip O1, O2, O3 ir O4 kategorijų (priekabos ir puspriekabės arba velkamos) transporto priemonės;

          metalo ir plastmasės paviršiai, taip pat lėktuvų, laivų, traukinių ir pan. paviršiai,

          medienos paviršiai,

          tekstilės gaminių, audinių, plėvelių ir popieriniai paviršiai,

          oda.

3.       Į šią veiklą neįeina pagrindo dengimas metalais taikant elektroforezės ir cheminio purškimo būdus. Jeigu dengimui priskiriama veikla, kai ant to paties gaminio spausdinama naudojant bet kokią technologiją, toks spausdinimas yra laikomas dengimo dalimi.Tačiau atskirai atliekamas spausdinimas nėra įtraukiamas kaip atskira veiklos rūšis;

Veiklos (II)

4.       Ričių dengimas - Veikla, kai ritėms naudojamas plienas, nerūdijantis plienas, dengtas plienas, vario lydiniai arba aliuminio juosta nepertraukiamo proceso metu yra padengiama plėvelę sudarančia danga arba laminuota danga;

5.       Sausasis (cheminis) valymas - Pramoninė arba komercinė veikla, kurioje lakieji organiniai junginiai naudojami drabužių, baldų ir panašių plataus vartojimo gaminių valymo įrenginiuose, išskyrus dėmių pašalinimą rankiniu būdu tekstilės ir drabužių pramonėje. Avalynės gamyba - Veikla, kurios metu iki galo pagaminama avalynė arba jos dalys;

6.       Dengimo mišinių, lako, rašalo ir klijų gamyba. - Galutinių ir tarpinių aukščiau išvardytų produktų gamyba, kai tai atliekama toje pačioje vietoje, sumaišant pigmentus, dervas ir lipnias medžiagas su organiniais tirpikliais ar kitu nešikliu, taip pat dispergavimo ir išankstinio dispergavimo procesai, klampumo ir spalvų derinimas bei galutinio produkto patalpinimas į konteinerius;

7.       Farmacinių produktų gamyba - Farmacinių produktų cheminė sintezė, fermentacija, ekstrahavimas, receptūros sudarymas ir baigiamieji darbai, o taip pat tarpinių produktų gamyba, jeigu tai atliekama toje pat vietoje;

8.       Gumos perdirbimas - Bet koks natūralios arba sintetinės gumos maišymas, smulkinimas, sumaišymas, kalandravimas, karštasis štampavimas bei vulkanizavimas ir visos papildomos operacijos, taikomos natūralią arba sintetinę gumą paverčiant galutiniu produktu.

 

Veiklos (III)

9.       Spausdinimas - Teksto ir (arba) vaizdo atgaminimo veikla, kai naudojant spausdinimo formą rašalas

perkeliamas ant bet kokios rūšies paviršiaus. Priklauso su tuo susijusios lakavimo, dengimo ir laminavimo technologijos. Tačiau šis dokumentas taikomas tik toliau išvardytiems papildomiems procesams:

·           fleksografija - spausdinimas naudojant spausdinimo formą iš gumos arba elastingų fotopolimerų, kuriuose spausdinimo intervalas yra aukščiau nespausdinamo intervalo, ir naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas;

·           termostabilizacinė ruloninė ofsetinė spauda - ruloninis spausdinimas naudojant spausdinimo formą, kurioje spausdinamas intervalas ir nespausdinamas intervalas yra toje pačioje plokštumoje; - ruloninis reiškia, kad medžiaga, ant kurios turi būti spausdinama, yra paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais. Nespausdinamas intervalas apdorojamas taip, kad sugertų vandenį ir nesugertų rašalo. Spausdinamas intervalas yra apdorojamas taip, kad sugertų rašalą ir perkeltų jį ant spausdinamo paviršiaus. Garinama krosnyje, kurioje karštas oras naudojamas spausdinamai medžiagai šildyti;

·           su spausdinimu susijęs laminavimas - dviejų arba kelių lanksčių medžiagų sulipinimas kartu

sluoksniuotoms medžiagoms gauti;

·         leidybinė rotacinė giliaspaudė- rotacinės giliosios spaudos veikla, naudojama spausdinti ant

laikraščiams, brošiūroms, katalogams ar panašiems leidiniams skirto popieriaus, naudojant tolueninį rašalą;

·         rotacinė giliaspaudė - spausdinimo veikla, naudojant cilindrinę spausdinimo formą, kurioje spausdinimo intervalas yra žemiau nespausdinamo intervalo, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta garuodamas;

·         grioveliai pripildomi rašalo, o perteklius nuo nespausdinamo intervalo nuvalomas prieš tai, kai paviršius, ant kurio turi būti spausdinama, susiliečia su cilindru ir pakelia rašalą iš griovelių;

·         rotacinė trafaretinė spauda - ruloninis spausdinimas, kai rašalas patenka ant spausdinamo paviršiaus išspaudžiant jį per akytą spausdinimo formą, kurioje spausdinamas intervalas yra atviras, o nespausdinamas intervalas - užsandarintas, naudojant skystą rašalą, kuris išdžiūsta tik garuodamas. Ruloninis reiškia, kad medžiaga, ant kurios turi būti spausdinama, paduodama į mašiną iš rulono, o ne atskirais lapais;

·         lakavimas - veikla, kurios metu laku arba lipnia danga, reikalinga vėlesniam pakavimo medžiagos užsandarinimui, yra padengiama lanksti medžiaga.

 

10.    Paviršiaus valymas - veikla, išskyrus sausąjį (cheminį) valymą, kur naudojami organiniai tirpikliai užteršimui nuo medžiagos paviršiaus pašalinti, taip pat ir riebalų šalinimui. Valymas, kurį sudaro daugiau negu viena pakopa prieš bet kokią kitą veiklą arba po jos, yra laikomas viena paviršiaus valymo veikla. Ši veikla susijusi ne su įrangos valymu, bet su produktų paviršiaus valymu;

11.    Veikla, susijusi su augalinio aliejaus ir gyvulinių riebalų ekstrahavimu ir augalinio aliejaus rafinavimu - veikla augaliniam aliejui ekstrahuoti iš sėklų ir kitų augalinių medžiagų, sausų liekanų perdirbimas gyvulių pašarams gaminti, riebalų ir augalinių aliejų, gautų iš sėklų, augalinių medžiagų ir (arba) gyvulinės kilmės medžiagų gryninimas;

12.    Transporto priemonių pakartotinė apdaila - bet kokia pramoninė arba komercinė padengimo veikla bei su tuo susijęs riebalų pašalinimas, kai: - vyksta pirminis kelių transporto priemonių ar jų dalių padengimas danga ne pirminėje gamybos linijoje, naudojant pakartotinės apdailos medžiagas, arba – danga padengiamos sunkiasvorės priekabos (taip pat ir sunkiasvorės puspriekabės) (O

kategorija);

13.    Apvijos laidų dengimas - metalinių laidininkų, naudojamų transformatorių, variklių ir panašioms ritėms vynioti, padengimas;

14.    Medienos impregnavimas - medienos prisotinimas konservantais;

15.    Medienos ir plastmasės laminavimas - veikla, kai kartu sulipinama mediena ir (arba) plastmasė sluoksniuotiems produktams gauti.

 

1.7.  Kokie yra būdai siekti AM įsakyme nustatytų reikalavimų?

Galimi du į aplinką išmetamų LOJ kiekių ribojimo būdai:

1. turi būti laikomasi 2 priede kiekvienai veiklos rūšiai nurodytų:

·         organizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių;

·         neorganizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių;

·         bendro išmetamų LOJ kiekio ribinių verčių;

·         kitų reikalavimų (nurodytų 2 priede) arba,

2. turi būti laikomasi šio normatyvinio dokumento 3 priede pateikto Taršos mažinimo plano

Reikalavimų:

·         neorganizuotai išmetamų LOJ ribinės vertės išimties atveju, jei nėra didelės rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, gali būti laikomos į atmosferą išmetamų LOJ ribinėmis vertėmis, jei veiklos vykdytojas įrodo, kad taikomas šiai veiklai geriausias prieinamas gamybos būdas;

·         jei tam tikra veiklos rūšis negali būti vykdoma ribojančiomis sąlygomis, tai veiklai atskirais atvejais gali būti netaikomas 2 priede nurodytas LOJ išmetimo ribojimas, jeigu tokia galimybė numatyta 2 priede. Tokiu atveju veiklos vykdytojas turi laikytis 3 priede pateikto Taršos mažinimo plano reikalavimų arba įrodyti, kad jo įrenginyje taikomas geriausias prieinamas gamybos būdas. Apie visas pagal Įsakymo 6.2 ir 6.3 punktus padarytas išimtis RAAD pateikia informaciją atsakingam ministerijos asmeniui;

·         6.4. jei įrenginio veiklos vykdytojas netaiko Taršos mažinimo plano reikalavimų, tuomet LOJ kiekiai, išmetami į aplinkos orą per bet kurią taršos mažinimo įrangą, įrenginyje sumontuotą po šio normatyvinio dokumento įsigaliojimo, turi atitikti 2 priede nurodytus reikalavimus. 6.5. Jei įrenginyje vykdomos dvi ar daugiau veiklos rūšių, kurių kiekviena viršija šio normatyvinio dokumento 2 priede nurodytus tirpiklių suvartojimo slenkstinius kiekius, turi būti laikomasi: a)

6.1.1 ir 6.1.2 punktuose nurodytų kiekvienai veiklos rūšiai keliamų reikalavimų dėl išmetamų į atmosferą LOJ ribinių verčių arba b) bendras išmetamų į atmosferą LOJ kiekis neturi viršyti kiekio, kuris susidarytų taikant 6.5. a) punktą c) nurodytų 6.6-6.8 punktuose medžiagų atžvilgiu turi būti laikomasi tuose punktuose kiekvienai veiklos rūšiai nurodytų reikalavimų;

·         jei į aplinkos orą išmetamų halogenintų lakiųjų organinių medžiagų, kurioms priskiriama  pavojingumo frazė H341 arba H351 ir kurioms taikomas ženklinimas H341 arba H351, debito masės suma yra 100 g/valandą arba didesnė, turi būti laikomasi 20 mg/Nm-3 šių į aplinkos orą išmetamų LOJ ribinės vertės, kuri apskaičiuojama kaip atskirų medžiagų masių suma;

·         atsižvelgiant į 6.6-6.8 punktuose nurodytų medžiagų ir mišinių ypatingą kenksmingumą aplinkai ir žmogaus sveikatai, šių lakiųjų organinių junginių išmetimas iš įrenginių į aplinkos orą gali būti vykdomas tik ribojančiomis sąlygomis, užtikrinant be jokių išimčių per trumpiausią įmanomą laiką šiems junginiams nustatytų ribinių verčių laikymąsi;

·         6.10. būtina imtis visų reikiamų atsargos priemonių lakiųjų organinių junginių išsiskyrimui į

aplinką maksimaliai sumažinti įrenginį paleidžiant ir sustabdant.

 

1.8.  Kokie yra papildomi reikalavimai pavojingiems tirpikliams?

Medžiagoms ar mišiniams, savo sudėtyje turintiems lakiųjų organinių junginių, kurie pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantį ir panaikinantį direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006) (OL 2008 L 353, p. 1) klasifikuojami kaip kancerogeniniai, mutageniniai arba toksiškai veikiantys reprodukciją, ir dėl to jiems priskiriamos (arba jie privalo būti pažymėti) pavojingumo frazės H340, H350, H350i, H360D, H360F arba rizikos frazės R45, R46, R49, R60, R61 – privalo būti kiek įmanoma greičiau keičiami mažiau kenksmingomis medžiagomis ar mišiniais, atsižvelgiant į VII skyriuje pateiktas rekomendacijas dėl pakaitalų.

 

1.9.  Monitoringas

·         Įrenginio, kuris patenka į šio normatyvinio dokumento reglamentavimo sritį, veiklos vykdytojas, vykdydamas ūkio subjektų aplinkos monitoringą, įpareigojamas pristatyti į RAAD vieną kartą per metus arba atskirai paprašius duomenis, kurių pagrindu galima patikrinti, ar laikomasi šio dokumento reikalavimų.

·         Į atmosferą išmetamų LOJ kiekis pagal bendrą organinę anglį įvertinamas skaičiavimo būdu.

·         Siekiant nustatyti, ar laikomasi nurodytų reikalavimų, stacionariųjų atmosferos taršos šaltinių kanalų, sujungtų su taršos mažinimo įrengimais, per kuriuos galutinėje LOJ išleidimo vietoje iš viso išmetama vidutiniškai daugiau nei 10 kg/valandą bendros organinės anglies, monitoringas turi būti nenutrūkstamas (automatinis).

·         Kitais atvejais, t.y. kai per taršos mažinimo įrengimą išmetama vidutiniškai mažiau nei 10 kg/valandą bendros organinės anglies, gali būti matuojama periodiškai, 1 kartą per metus. Matuojant periodiškai, kiekvieną kartą rezultatas apskaičiuojamas iš trijų matavimo rodmenų.

·         Matavimas nėra būtinas, jeigu išmetimas iš taršos mažinimo įrengimo vamzdžio neturi atitikti šio dokumento reikalavimų.

 

 

1.10.      Į atmosferą išmetamų LOJ ribinių verčių atitiktis

 

·         9. Įrenginio veiklos vykdytojas turi užtikrinti, kad laikomasi: - organizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių, neorganizuotai išmetamų LOJ ribinių verčių ir bendrų išmetamų LOJ ribinių verčių, - 3 priede nurodytų Taršos mažinimo plano reikalavimų, - VI skyriaus 6.2 ir 6.3 punktų reikalavimų. Rekomendacijos dėl tirpiklių valdymo planų, pateiktos 4 priede, skirtos parodyti, kaip laikomasi šių reikalavimų.

·         9.1. Dujų tūrius leidžiama sujungti su organizuotai išmetamomis šaldymo ar skiedimo dujomis, jei tai tikslinga techniniu požiūriu, tačiau tokiu atveju į šį (suminį) tūrį neatsižvelgiama, nustatant teršalų masės koncentraciją organizuotai išmetamose dujose.

·         9.2. Jei atliktas įrenginio esminis pakeitimas, turi būti iš naujo patikrinamas į aplinkos orą išmetamų LOJ ribinių verčių atitikimas.

·         9.3. Matuojant nenutrūkstamai, laikoma, kad į aplinkos orą išmetamų LOJ ribinių verčių atitiktis užtikrinta, jei: a) esant normalioms eksploatacijos sąlygoms, nė vienas paros matavimų vidurkis neviršija ribinių verčių, b) nė vienas valandos matavimų vidurkis neviršija ribinių verčių daugiau kaip 1,5 karto.

·         9.4. Matuojant periodiškai, laikoma, kad į aplinkos orą išmetamų LOJ ribinių verčių atitiktis užtikrinta, jei vieno stebėjimo (monitoringo) atveju:

a) visų matavimo rodmenų vidurkis neviršija ribinių verčių,

b) nė vienas valandos matavimų vidurkis neviršija ribinės vertės daugiau kaip 1,5 karto.

·         9.5. Suformuluotų VI skyriaus 6.6-6.8 punktuose nuostatų dėl kancerogeninių, mutageninių ir toksiškų reprodukcijai medžiagų ir mišinių laikymasis kontroliuojamas pagal iš įrenginio išmetamų atskirų nagrinėjamų lakiųjų organinių junginių masės koncentracijų sumą.

·         9.6. Visais kitais atvejais į aplinkos orą išmetamų LOJ ribinių verčių laikymasis kontroliuojamas pagal bendrą į aplinkos orą išmestos organinės anglies masę, išskyrus atvejus, kai 2 priede numatyta kitaip. Į aplinkos orą išmetamų LOJ kiekiai įvertinami matavimo arba skaičiavimo metodais, taikant suderintas su RAAD metodikas ir matavimo įrangą.

 

1.11.      Koks yra taršos mažinimo planas?

1.       Ūkio subjektas gali naudoti bet kokį mažinimo planą, specialiai sudarytą jo įrenginiui.

2.       Tais atvejais, kai dedamos dangos, lakas, klijai arba rašalas, gali būti naudojamas toliau pateiktas planas. Jeigu šis metodas netinka, kompetentinga institucija gali leisti ūkio subjektui naudoti bet kokį kitą planą, kurį taikant išmetamų teršalų kiekį galima sumažinti tiek pat, kiek jis būtų sumažintas taikant 2 ir 3 dalyse nurodytas išmetamų teršalų ribines vertes. Plano projekte turi būti atsižvelgiama į tokius duomenis:

·         jeigu pakaitalai, su nedideliu tirpiklio kiekiu arba be jo, vis dar tobulinami, ūkio subjektui pratęsiamas laikas, kad jis galėtų įgyvendinti savo planus taršai mažinti;

·         išmetamų teršalų sumažinimo pradinis atskaitos taškas turėtų kiek įmanoma labiau atitikti tokį išmetamų teršalų kiekį, kuris būtų, jeigu nebūtų imtasi sumažinimo veiksmų.

Toliau pateiktas planas taikomas įrenginiams, kuriems gali būti nustatytas pastovus kietųjų medžiagų kiekis produkte:

1)                   metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė apskaičiuojama taip:

a)       nustatoma bendroji kietųjų medžiagų masė tam tikrame dangos ir (arba) rašalo, lako arba klijų kiekyje, sunaudojamame per metus. Kietosios medžiagos – tai visos medžiagos, esančios dangose, rašale, lakuose ir klijuose, kurios tampa kietos, kai tik išgarinamas vanduo ar lakieji organiniai junginiai;

b)       metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė apskaičiuojama i papunktyje nustatytą masę dauginant iš atitinkamo koeficiento, pateikto toliau esančioje lentelėje. Kompetentingos institucijos gali atskiriems įrenginiams pakoreguoti šiuos koeficientus, kad būtų parodomas užregistruotas padidėjęs efektyvumas naudojant kietąsias medžiagas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Veiklos rūšis

Dauginimo
koeficientas,
naudojamas taikant I
punkto b papunktį

Rotacinė giliaspaudė;
fleksografinis spausdinimas;
laminavimas kaip
spausdinimo veiklos dalis;
lakavimas kaip spausdinimo
veiklos dalis; medienos
dengimas; tekstilės dirbinių,
medžiaginių plėvelių arba
popieriaus dengimas;
lipniosios dangos

4

Ričių dengimas, transporto
priemonių pakartotinė
apdaila

3

Dangos, besiliečiančios su
maistu, aviacinės kosminės
dangos

2,33

Kitos dangos ir rotacinė
trafaretinė spauda

1,5

 

 

·         planinė išmetamų teršalų vertė yra lygi metinei pamatinei išmetamų teršalų vertei, padaugintai iš procentinės dalies, kuri lygi:

1)       (neorganizuotai išmetamų teršalų ribinei vertei + 15) – (įrenginiams, kuriems taikomas 2 dalies 6 punktas, ir turintiems žemesnę ribą įrenginiams, kuriems taikomi 2 dalies 8 ir 10 punktai),

2)       (neorganizuotai išmetamų teršalų ribinei vertei + 5) – visiems kitiems įrenginiams.

·         Atitinka reikalavimus, jeigu faktinis tirpiklio išsiskyrimas, nustatytas pagal tirpiklių valdymo planą, yra mažesnis arba lygus planinei išmetamų teršalų vertei.

 

1.12.          Tirpiklių valdymo planas

1. Principai

Tirpiklių valdymo planas naudojamas:

a) tikrinti, kaip laikomasi reikalavimų, apibrėžtų 62 straipsnyje;

b) būsimo sumažinimo galimybėms arba būdams nustatyti;

c) teikti visuomenei informaciją apie tirpiklio sunaudojimą, tirpiklio išsiskyrimą ir V skyriaus reikalavimų laikymąsi.

2. Terminų apibrėžtys

Šios terminų apibrėžtys sudaro bendrą masės balanso naudojimo struktūrą.

Organinių tirpiklių sąnaudos (I):

I1 Organinių tirpiklių kiekis ar jų kiekis įsigytuose mišiniuose, kurie naudojami kaip proceso sąnaudos per laiko intervalą, per kurį apskaičiuojamas masės balansas.

I2 Organinių tirpiklių kiekis arba jų kiekis regeneruotuose ir pakartotinai panaudotuose mišiniuose kaip tirpiklio sąnaudos tame procese. Pakartotinai panaudotas tirpiklis apskaičiuojamas kiekvieną kartą, kai jis naudojamas tai veiklai vykdyti.

 

Organinių tirpiklių išeiga (O):

O1 Išmetamos dujos.

O2 Organiniai tirpikliai, ištirpę vandenyje, jeigu apskaičiuojant O5 atsižvelgiama į nuotekų valymą.

O3 Organinių tirpiklių kiekis, kuris po tokio proceso produkcijoje lieka kaip tarša arba likutis.

O4 Neorganizuotas organinių tirpiklių išmetimas į orą. Jis susidaro ir dėl bendros kambarių ventiliacijos, kai oras išleidžiamas į aplinką per langus, duris, orlaides ir panašias angas.

O5 Organiniai tirpikliai ir (arba) organiniai junginiai, kurių netenkama dėl cheminių ar fizikinių reakcijų (įskaitant tuos, kurie sunaikinami deginant ar kitaip perdirbant išmetamus dujinius teršalus arba nuotekas arba surenkami, jeigu jie nepriklauso O6, O7 arba O8).

O6 Organiniai tirpikliai, esantys surenkamose atliekose.

O7 Organiniai tirpikliai arba mišiniuose esantys organiniai tirpikliai, kurie parduodami arba juos ketinama parduoti kaip komerciniu požiūriu vertingą produktą.

O8 Organiniai tirpikliai, esantys mišiniuose, regeneruotuose pakartotiniam naudojimui, bet ne kaip proceso sąnaudos, jeigu jie nepriklauso O7.

O9 Organiniai tirpikliai, išskirti kitokiais būdais.

3. Naudojimasis tirpiklių valdymo planu tikrinant reikalavimų atitikimą

Tirpiklių valdymo plano nauda nustatoma specialiu reikalavimu, kuris tikrinamas taip:

a) patikrinimas, kaip laikomasi 5 dalyje numatyto Taršos mažinimo plano, kai bendros išmetamų teršalų ribinės

vertės išreiškiamos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse.

i) visoms veiklos rūšims, kurioms taikomas 5 dalyje nustatytas Taršos mažinimo planas, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas suvartojimui (C) nustatyti. Suvartojimas apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

C = I1 – O8

 

Taip pat lygiagrečiai nustatomos kietosios medžiagos, naudojamos dangoms dengti, kad būtų gaunama metinė pamatinė išmetamų teršalų vertė ir planinė išmetamų teršalų vertė kiekvienais metais,

ii) įvertinant, kaip laikomasi bendros išmetamų teršalų ribinės vertės, išreikštos produkto vienetui sunaudoto tirpiklio kiekiu, arba kaip kitaip nustatyta 2 ir 3 dalyse, kasmet parengiamas tirpiklių valdymo planas išmetamų teršalų vertei (E) nustatyti. Ši vertė apskaičiuojama pagal tokią lygtį:

E = F + O1,

čia F – tai neorganizuotai išmetami teršalai, kaip apibrėžta b punkto i papunktyje. Jų dydis dalijamas iš

atitinkamo produkto parametro,

iii) vertinant atitiktį 59 straipsnio 6 dalies b punkto ii papunkčio reikalavimams, kasmet parengiamas tirpiklių

valdymo planas, kad būtų nustatomas visų nagrinėjamų veiklos rūšių bendras išmetamų teršalų kiekis, ir

gautas skaičius palyginamas su bendru išmetamų teršalų kiekiu, kuris susidarytų, jeigu 2, 3 ir 5 dalių reikalavimai būtų įgyvendinti kiekvienai veiklos rūšiai atskirai,

b) neorganizuotai išmetamų teršalų nustatymas, kad būtų galima palyginti su 2 dalies neorganizuotai išmetamų teršalų ribinėmis vertėmis:

i) neorganizuotai išmetami teršalai apskaičiuojami pagal vieną iš šių lygčių:

F = I1 – O1 – O5 – O6 – O7 – O8

arba

F = O2 + O3 + O4 + O9

F nustatomas tiesioginiais kiekio matavimais arba naudojant lygiavertį metodą ar apskaičiavimo būdą,

pavyzdžiui, taikant proceso sugauties koeficientą.

Neorganizuotai išmetamų teršalų ribinė vertė išreiškiama kaip sąnaudų dalis, kuri apskaičiuojama pagal šią lygtį:

I = I1 + I2

ii) Neorganizuotai išmetami teršalai nustatomi atliekant keletą trumpų, bet išsamių matavimų, ir tai neturi būti

daroma pakartotinai, kol įrenginiai nebus modifikuoti.